Pasibaigus mokslo metams - atitinkamai
kyla klausimai dėl nepilnamečių darbo. Pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis darbo
teisinius santykius, yra Darbo kodeksas, kuriame kaip tik ir
reglamentuotas asmenų iki aštuoniolikos metų darbas.
Darbo kodekse teigiama,
kad visiškas darbinis veiksnumas, tai yra galėjimas savo veiksmais įgyti
darbo teises bei sukurti darbo pareigas, atsiranda asmeniui, sukakusiam
šešiolika metų, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Vadovaujantis
Darbo kodeksu, jaunesniems nei aštuoniolika metų asmenims negali būti
skiriami darbai, kurie fiziškai ir psichologiškai per sunkūs, arba
kuriuos dirbant naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar
kitos sveikatai kenkiančios medžiagos, arba kur galimas jonizuojančios
radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų
veiksnių poveikis. Pilnametystės neturintiems asmenims taip pat
draudžiama skirti darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar
susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio asmuo
gali nesugebėti saugiai dirbti dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar
patirties.
Darbo kodeksas taip pat
įtvirtina nuostatas, skirtas dirbančių nepilnamečių asmenų, t.y. asmenų
iki aštuoniolikos metų, teisių ir teisėtų interesų papildomai apsaugai.
Pavyzdžiui, Kodeksas nustato, jog darbo sutartis su darbuotojais iki
aštuoniolikos metų gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu
darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
Minėtas teisės aktas asmenims iki aštuoniolikos metų numato sutrumpintą
darbo laiką bei įtvirtina nuostatas, skirtas geresniam nepilnamečių
teisės į poilsį užtikrinimui.
Darbo kodeksas draudžia su
darbuotojais iki aštuoniolikos metų sudaryti visiškos materialinės
atsakomybės sutartis. Tokia sutartis gali būti sudaroma tik su tais
darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių
vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu,
ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų
ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje.
Nepilnamečių darbą be Darbo
kodekso reglamentuoja ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
Pastarasis draudžia vaikų darbą, išskyrus jų fizines galimybes
atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko
saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.
Be to, toks darbas turi atitikti Vyriausybės nustatytas įdarbinimo
sąlygas. 2003 metais Vyriausybė nutarimu patvirtino Asmenų iki
aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių
dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų
dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą. Šis
Sąrašas nustato asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo sąlygas,
sveikatos patikrinimą, darbo ir poilsio laiką, jiems draudžiamus dirbti
darbus, asmenų iki aštuoniolikos metų sveikatai kenksmingus ir
pavojingus veiksnius, vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų
leidžiamus dirbti lengvus darbus.
Vadovaujantis minėtu
Vyriausybės nutarimu, vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų
leidžiama dirbti lengvus darbus, tai yra, ravėti daržus, retinti
daržoves, kaupti, laistyti (su žarna); skinti uogas, vaisius, rinkti ir
perrinkti daržoves ir bulves; gatvių stenduose klijuoti reklamas,
laikraščius, afišas; pardavinėti laikraščius ir žurnalus; priimti,
skaičiuoti, rūšiuoti ir pakuoti smulkias ir lengvas prekes; dirbti
lengvus pagalbinius darbus įvairių smulkių prekių kioskuose,
parduotuvėse, spaudos kioskuose ir kt.
Reikėtų pažymėti, kad tam tikra
veikla taip pat gali būti užsiimama civilinių sutarčių (paslaugų
teikimo, rangos ir kt.) pagrindu. Tokiu atveju fizinių asmenų
santykius, jų teises ir pareigas reguliuoja Civilinio kodekso bei kitų
civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
|