Nemažai
žmonių turi klausimų dėl antstolių skaičiuojamų vykdymo išlaidų. Teiraujamasi,
kokios yra vykdymo išlaidos, koks jų dydis, kas moka vykdymo išlaidas
vykdymo procese ir kokia tvarka jos išieškomos.
Ministerija primena, kad
antstolis, vykdydamas vykdomajame dokumente nurodytos piniginės sumos
išieškojimą, iš skolininko išieško ir vykdymo išlaidas. Vykdymo
išlaidas sudaro: bendrosios vykdymo išlaidos, kurios yra susijusios su
vykdomosios bylos administravimu; vykdymo išlaidos, susijusios su
atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, t. y. užklausos bankams, Sodrai,
išlaidos susijusios su skolininko turto paieška, turto areštas, jo
realizavimas ir kt. (faktinės vykdymo išlaidos) bei atlyginimas
antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
išlaidų dydžiai
nustatyti teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo
instrukcijoje. Bendrųjų vykdymo išlaidų ir antstolio atlyginimo dydis
priklauso nuo išieškotinos sumos ir šių išlaidų dydis yra nustatytas
fiksuota suma, pavyzdžiui, jeigu išieškotina suma yra nuo 200 Lt iki
1000 Lt, tai bendrosios vykdymo išlaidos bus 60 Lt, atlyginimas
antstoliui - 200 Lt. Faktinių vykdymo išlaidų dydis priklausys nuo to,
kiek ir kokių vykdymo veiksmų atliko antstolis vykdydamas išieškojimą.
Antstoliai, skaičiuodami
vykdymo išlaidas už išieškotas nedideles skolas - iki 200 Lt
maksimaliai vykdymo išlaidų gali priskaičiuoti iki 200 litų.
Pavyzdžiui, kai išieškotina suma bus mažesnė nei 10 litų, vykdymo
išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus, pašto ir transporto išlaidos
neskaičiuojamos, o iš viso antstoliui už darbą negali būti mokama
daugiau kaip 50 litų. Kai išieškotina suma 10-50 litų, vykdymo išlaidos
už atskirus veiksmus negali viršyti 20 Lt, o bendra vykdymo išlaidų
suma negali viršyti 110 litų. Atitinkamai, kai išieškoma 50-200 litų
skola, vykdymo išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus – 50 Lt, o bendra
vykdymo išlaidų suma - 200 litų.
Tačiau paprastai, kuo ilgiau
asmuo nesumoka skolos, tuo didesnės yra išieškojimo išlaidos. Jei
skolininkas sprendimo neįvykdys per raginime nustatytą terminą,
antstolis pradės priverstinio vykdymo procedūrą ir iš skolininko bus
išieškomos visos vykdymo išlaidos (bendrosios vykdymo išlaidos,
faktinės vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui).
Pagal Civilinio proceso kodeksą
visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Išimtys dėl vykdymo išlaidų
apmokėjimo nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis,
atsižvelgdamas į fizinio asmens turtinę padėtį, gali iš dalies arba iš
viso atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Vykdymo išlaidų
mokėjimas gali būti atidėtas iki vykdomosios bylos užbaigimo. Už
socialiai remtinus asmenis vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo
ministerija. Įvykdžius sprendimą, vykdymo išlaidos išieškomos iš
skolininko.
Užbaigdamas vykdomąją bylą, antstolis privalo išspręsti vykdymo išlaidų
apmokėjimo klausimą. Civilinio proceso kodekse yra nustatyta vykdymo
išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka. Pagal šią tvarką dėl vykdymo
išlaidų apmokėjimo antstolis siunčia skolininkui siūlymą, kuriame
nurodo vykdymo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą
pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas per
nustatytą terminą nurodytos sumos nesumoka, antstolis kreipiasi į
teismą su prašymu priteisti vykdymo išlaidas. Teismo nutartis dėl
vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu.
Teisingumo ministerija
|