LR Vyriausybė nusprendė, jog turėtų būti nugriauti trys objektai Kuršių Nerijoje, likusieji galės būti rekonstruoti taip, kad tiktų prie bendro architektūrinio stiliaus. Galutinį žodį dėl to turėtų tarti teismas. Teisingumo ministras sieks, kad už griovimo išlaidas ir kitus nuostolius atsakytų neteisėtus sprendimus priėmęs asmenys.

„Valstybė priėjo nelengvą sprendimą, tikrai nėra labai puikus variantas, turint omenyje, kad per dešimt metų visuomenė ir valstybė buvo įstumta į aklavietę, iš principo yra nuspręsta, kad bent trys objektai „neįsipaišo“ į bendrą schemą ir bendrą planą ir turėtų būti nugriauti, kiti gali būti pataisyti, kad jie gali toliau stovėti“, - po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė teisingumo ministras  Remigijus Šimašius. Jis įsitikinęs, kad už šią situaciją turi atsakyti ir pareigūnai, kurie leido statyti minėtus pastatus su visais reikalingais leidimais.

Remigijus Šimašius iškėlė siūlymą keisti, dabar egzistuojanti partnerystės modelį, taip, kad jis leistų efektyviai spręsti praktines nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių partnerių problemas, geriau apsaugoti jų bei jų vaikų interesus.

Už žurnalisto Vito Lingio nužudymą, kalintis Igoris Achremovas, lieką belangėje. Taip pirmadienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas, kuomet atmetė Igorį Achremovą atstovaujančio advokato skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimas iš kalinimo įstaigos lygtinai paleisti Igorį Achremovą.

Generalinėje prokuratūroje baigtas tarnybinis patikrinimas dėl galimų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti tuometinio Generalinės prokuratūros Informacinio saugumo ir operatyvinės veiklos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Petravičienė laikotarpiu nuo jos darbo pradžios šiame skyriuje iki kol buvo gautas atsakymas iš Valstybės saugumo departamento dėl jos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija.

Lietuvos Respublikos Seimas pritarė daugiau kaip 70 procentų sumažintam Garantinio fondo 2011 metų biudžetui. Tai reiškia, kad 9 000 darbuotojų, kurių įmonės patyrė bankrotą, 2011 metais negaus jiems priklausančių išmokų už neišmokėtus atlyginimus, atostogas ir kt. Tikėtina, kad šios išmokos juos pasieks tik 2012 metais.